Tuberkuliozė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu kovo 24-ąją minima Tarptautinė tuberkuliozės diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Tuberkuliozė (arba džiova) – viena labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje. Ją sukelia bakterija, vadinama tuberkuliozės lazdele (mikobakterija, Kocho bacila). Tuberkuliozės sukėlėją prieš daugiau nei šimtą metų atrado vokiečių gydytojas Robertas Kochas. Už šį atradimą jam buvo skirta Nobelio premija.

PSO duomenimis, tuberkuliozės lazdelėmis yra užsikrėtę trečdalis pasaulio gyventojų, kasmet ja suserga apie 8,8 mln. žmonių, apie 1,5 mln. miršta. Tuberkuliozės sukėlėjai plinta oru ligoniui kalbant, kosint, čiaudint. Šia liga užsikrečiama nuo sergančiųjų atvira tuberkuliozės forma, o taip gali nutikti įvairiose žmonių susibūrimo vietose: gatvėje, visuomeniniame transporte, įstaigoje. Sveiko žmogaus imuninė sistema padeda apsiginti nuo ligos sukėlėjų, jeigu jų aplinkoje nedaug, o žmogaus organizmas nenusilpęs. Dažniau suserga tie, kurie menkai rūpinasi savo sveikata, bendrauja ar gyvena su sergančiuoju, nepaiso asmens higienos. Ši liga neretai tapatinama su skurdu, prasta higiena, alkoholizmu, narkomanija, AIDS, todėl sergantieji linkę slėpti savo ligą, nesigydyti.

Tuberkuliozės lazdelės dažniausiai pažeidžia plaučius, bet gali pakenkti bet kuriam organui – inkstams, kaulams, žarnynui, akims (susergama vadinamąja ne plaučių tuberkulioze). Ligai labiau būdingi bendro negalavimo požymiai: silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, naktinis prakaitavimas, nedidelis karščiavimas vakarais (37,2–37,5 °C), sausas kosulys. Negydant šie požymiai stiprėja, gali prasidėti skrepliavimas su kraujo priemaišomis, pažeidžiami kiti organai. Tik tuberkuliozei būdingo požymio nėra, todėl, jei kosėjama ilgiau nei 2–3 savaites, verta pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu.

Europoje per paskutinį dešimtmetį vidutinis metinis sergamumas tuberkulioze sumažėjo 5 %. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje situacija tai pat gerėja – mažiau užregistruojama naujų atvejų. Sergamumas šia liga nuo 81,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 57,37 atvejo 2013 m., sergančių vaikų sumažėjo atitinkamai nuo 212 iki 56. Tam įtakos turėjo gydytojų ir medicinos slaugytojų profesionalumas, nauji molekulinės diagnostikos metodai. Vis dėlto pagal šios ligos paplitimą Lietuva lenkia daugelį Europos Sąjungos šalių. Nerimą kelia užleistomis tuberkuliozės formomis sergantys asmenys ir vaistams atsparios tuberkuliozės plitimas. PSO Lietuvą priskiria vienai iš 27 valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis. Šios ligos formos gydymas maždaug tūkstantį kartų brangesnis nei paprastos (kasmet vaistams atspariai tuberkuliozei gydyti išleidžiama apie 15,5 mln. eurų), o medikai, sužinoję apie naują tuberkuliozės atvejį, su didžiausiu nerimu laukia tyrimo, parodančių atsparumą vaistams, nes garantuoti, kad žmogus neužsikrėtė iš karto vaistams atsparia tuberkuliozės forma, nebegalima.

4 lygio užduotis
4 lygio užduotis
4 lygio užduotis
6 lygio užduotis